Naujų metų pradžia dažnam mūsų tampa priežastimi pergalvoti savo gyvenimą ir pasižadėti svarbių pokyčių jame. Atsisakyti žalingo įpročio, keisti nepatinkantį darbą, pradėti sportuoti – tokiais šventiniais pažadais viltingai pradedami kiekvieni metai. Tačiau, specialistų teigimu, pasižadėjimas ir realios veiklos vykdymas yra toli gražu netapatūs dalykai.

Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad žmonės Naujuosius metus sieja su nauju gyvenimu ir noru jame gyventi geriau.

„Bet žmonės sulyg naujais metais nelabai keičiasi. Jie tik sutapatina norą su realybe. Tačiau tarp noro ir realybės driekiasi painus ir ilgas kelias, kupinas įvairių klystkelių. Pavyzdžiui, ruoštis varžyboms, kaip tai daro sportininkas, ir palinkėti per naujus metus sau tapti sportininku – juk yra labai didelis skirtumas“, – teigia O. Lapinas.

Išjungti autopilotą

RE.FORMATAS vyriausiasis treneris Viačeslav Daleckij pažymi, kad būtent dėl to labai svarbu nuo svarstymų pereiti prie veiksmų.

„Tai ir moksliškai pagrįsta: jeigu atsibudus ryte kyla svarstymų, keltis ar ne, svarbiausia suskaičiuoti iki trijų ir imtis veiksmų. Tada pradeda veikti kitas smegenų pusrutulis – ne „autopiloto“, o veiksmų režimo“, – pirmojo žingsnio svarbą akcentuoja treneris.

Didesnė tikimybė užtikrintai siekti nusimatytų tikslų atsiranda tada, kai ta veikla mums yra svarbi, įdomi arba teikia malonumą. Be to, geriau užsibrėžti mažiau, bet vien realistiškus dalykus.

„Nes pagal savo prigimtį pažadėjimas yra nutolimas nuo realybės, kai ištartas ar pagalvotas sakinys pastatomas aukščiau už tikrovę. O pokyčiai neįvyksta vien žmogui panorėjus. Sportuoti pradeda ne tas žmogus, kuris pasižada, o tas kuris užsideda sportbačius ir eina sportuoti. Čia pažadui išvis nėra vietos. Juk jeigu jūs norite suvalgyti riešutą, tai nepasižadat sau jį suvalgyti nuo rytojaus 12 valandos. Jūs paimate ir suvalgote jį. Taip įvyksta riešuto valgymas. Kaip ir visi kiti dalykai“, – dekonstruoja O. Lapinas.

Pataria vadovautis keliomis taisyklėmis

Norintiems ir praėjus ilgesniam laikui po švenčių išlikti aktyvioje veikloje bei pasiekti trokštamų tikslų, V. Daleckij pataria vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis. Trenerio teigimu, siekiant „užsikabinti“ už sporto visų pirma reikia apgalvotos pradžios, o vėliau mūsų kūnai patys palaipsniui prisitaiko ir leidžia elgtis vis drąsiau. Be to, specialistas įsitikinęs, jeigu galime adaptuotis prie stresinių situacijų sporte, lygiai taip pat sugebėsime tai padaryti ir kasdieniame gyvenime.

„Jeigu vieną dieną atsibundame geros nuotaikos, o kitą – prastos, tai reiškia, kad vyksta emociniai svyravimai – procesai, kurių mes nekontroliuojame. Norint perimti kontrolę labai svarbu fizinis aktyvumas. Be to, mūsų kūnai sensta ir mes palaipsniui lėtėjame. Tad tam, kad palaikytume aukštesnį produktyvumą, atsparumą stresui, o papildomai ir atrodytume geriau, reikalingas fizinis aktyvumas“, – paaiškina RE.FORMATO vyr. treneris.

V. Daleckij sako, kad antra ir ne mažiau svarbi taisyklė – sąžiningai įsivardyti sau, dėl ko sportuojama.

„Pirmą kartą į sporto klubą atėję žmonės dažnai nežino, nuo ko pradėti ir kaip įsivertinti savo tikslus. Tuomet reikėtų pradėti nuo konsultacijos su specialistu, kuris objektyviai įvertintų ir rekomenduotų pirmuosius veiksmus. Treneriai turi išaiškinti, kaip adaptuojamasi prie fizinių sunkumų, prie streso, ir kad žingsnis po žingsnio kūnui reikia nuolatos kelti nedidelius iššūkius, kad jis stiprėtų. Tokiu būdu ir ilgiau palaikysime savo jaunatviškumą, gerą savijautą ir ugdysime stipresnę asmenybę, charakterį kasdieniame gyvenime“, – pažymi specialistas.

V. Daleckij teigimu, ne taip svarbu, ar tikslas išsikeltas nuo sausio pirmosios, ar nuo kitos dienos. Svarbiausia nuo minties pereiti prie veiksmo ir nesimesti stačia galva, o elgtis išmintingai.

„Trečia taisyklė: svarbu suprasti procesą, kad jis yra lėtas, žingsnis po žingsnio. Jeigu tu niekad nelipai laiptais, bet šiandien užlipai – jau yra progresas. Ir taip viskame – jeigu tu prisiverti daryti dalykus, kurių nedarei, jau yra progresas, svarbu nesustoti ir judėti pirmyn“, – atkreipia dėmesį treneris.

Renkasi sportuoti su bendraminčiais

V. Daleckij pastebi, kad pastaraisiais metais dažnas pradedantysis renkasi grupines treniruotes. Specialisto teigimu, vienas didesnių jų privalumų yra tai, kad žmonėms psichologiškai lengviau dirbti kartu su bendraminčių komanda.

„Dirbant grupėje vyrauja visai kitokia energetika: yra bendravimas, emocija, motyvacija, tokia savaiminė energijos šaltinio bomba. Atėjęs vienas į salę žmogus gali būti kiek pasimetęs, bet pasirinkęs grupę pamato, kad šalia yra kolega, kuris taip pat atėjo daryti tai, ko nedarė anksčiau. Nemažai žmonių pradėję sportuoti baiminasi, kad jie iš šono kvailai atrodys, kad visi aplinkui bus pažengę, nors iš tikrųjų dažniau būna priešingai, o jau sportuojantys žino, kad pradėti nėra lengva, kad reikia visiems naujokams padėti, juos palaikyti“, – atskleidžia RE.FORMATO vyr. treneris.

Specialistas norintiems pradėti sportuoti rekomenduoja labai konkrečius žingsnius.

„Kreiptis į trenerį ir pasakyti jam savo užsibrėžtus tikslus. Pradžioje svarbu pradėti nuo įvado, pagrindinių pratimų, kurie stiprina visą kūną, o vėliau, po kokios savaitės jau galima rinktis grupinius užsiėmimus. Svarbu žinoti ir tai, kad net juose pratimai visiems yra vienodi, bet krūvius treneriai vis tiek paskirsto individualiai. Šiuolaikiškuose sporto klubuose veikia modernios pulso stebėjimo sistemos, leidžiančios ne tik treneriams matyti, ar sportuojantysis neperlenkia lazdos, bet ir palyginti visos komandos progresą“, – atkreipia dėmesį V. Daleckij.

Jis sako, kad norint savijautos pokyčių prireiks kompleksiško požiūrio: mūsų kūnas ima keistis tada, kai sutvarkyta organizmo medžiagų apykaita.

„Deja, vienas kūnas paprastai to negali sutvarkyti, ne visada vien mityba ar vien sportas gali mums pagelbėti, nes daug priklauso ir nuo hormonų, nuo poilsio režimo. Todėl svarbu formuoti bendrus sveikus įpročius, kurie sujungtų mitybą, fizinę veiklą, darbą ir poilsį į vieną sistemą“, – pataria treneris.